Prisėdau kavinėje su vaizdu į Sidnėjaus Operos namus, užsisakiau Čai Latės ir atsiverčiau kompiuterio ekraną… Gurkštelėjusi arbatos, apsidairiau aplink, šyptelėjau pietaujantiems ir, kaip rašytojai per filmus, timptelėjau sukryžiuotus pirštus priešais save… Jau gegužės pabaiga ir aš tikrai niekaip negaliu paaiškinti kaip taip greit prabėgo dar vienas pusmetis nuo lapkričio mėnesio įrašo. O kiek įvyko… Reikia spėti į eilutes viską surinkti pamėnesiui. Po truputuką, kaip dienoraščio … Skaityti toliau: Viskas Tucio dėka. Dienoraščio įrašas, 2018-iems gerokai įsibėgėjus