Laiškas: Kodėl jos valgo viską ir yra lieknos, o aš ne?

Aš nuo mažens buvau apvalesnė ir stambesnė nei mano sesuo ar kitos mergaitės. Niekada nesiskundžiau apetitu, priešingai, turėjau didelį apetitą ir valgiau viską (daugiausiai mėsos). Augant ryškėjo brendimo požymiai, apvalėjo kūnas ir vėl gi buvau stambesnė nei mano klasiokės.  Esu sulaukus kandžių replikų bei šlykščių žodžių dėl savo svorio. Tai, jog man skaudu aš nerodžiau ir viską išgyvenau tyliai. Sulaukus 15-16 metų pradėjau rimčiau žiūrėti … Skaityti toliau: Laiškas: Kodėl jos valgo viską ir yra lieknos, o aš ne?

Laiškas: Lieknėjau ne dėl savęs, o dėl kitų

Mano begalinė meilė maistui prasidėjo jau nuo vaikystės: mėgau gaminti įvairiausius desertus ir jais vaišinti kitus bei, aišku, save, žodžiu, mėgau skanų, naminį maistą ir niekada nevaržiau savęs dietomis. Laikui bėgant ir atėjus paauglystei (kažkur nuo 7  klasės) pradėjau smarkiai kompleksuoti dėl savo netobulos išvaizdos, o dar tas kitų mergaičių lieknumas… Jaučiausi siaubingai negraži ir nesuprasdavau kodėl jos tokios plonos ir gražios, o aš tokia … Skaityti toliau: Laiškas: Lieknėjau ne dėl savęs, o dėl kitų

Laiškas: Mano išgijimo istorija

Šiuo metu labiausiai džiaugiuosi tuo, kad tokiu laišku su patirtimi galiu dalintis tada, kai pasaulį matau normaliomis spalvomis. Deja, taip buvo ne visada. Ir buvo akimirkų, kai atrodė, kad daugiau niekada pasaulio aplink save nematysiu normaliai. Skaitau šiame puslapyje jau publikuotas istorijas ir užfiksuoju kaip dažnai jose minimi konkretūs kilogramai, skaičiai. Savo pasakojime ketinu nei karto nepaminėti savo svorio ir jo pokyčių skaičiais. Kodėl? Todėl, … Skaityti toliau: Laiškas: Mano išgijimo istorija

Laiškas: Jis mane išdavė su mano drauge, o aš kaltinau savo svorį

Pamenu, lyg tai būtų prasidėję vakar. Niekada nebuvau stora, bet nebuvau ir liekna. Augau šeimoje, kurioje tėtis buvo alkoholikas ir pinigų neturėjom labai daug. Valgyt turėjom visada, bet niekada negalėdavau mokykloje nusipirkti traškučių ar šokoladų, kaip, kad kiti klasiokai ir todėl visada visko labai norėdavau. Kiekvienas šokolado gabaliukas man buvo labai svarbus, kiekvienas kartais, kai galėdavau suvalgyti skanesnį sausainį man būdavo kaip akimirka, kuri, prašiau, … Skaityti toliau: Laiškas: Jis mane išdavė su mano drauge, o aš kaltinau savo svorį

Laiškas: Norėjau vyrui leisti gyventi laimingą gyvenimą be manęs…

Karolinos paskatinta rašau savo istoriją, nes ji vienas iš tų žmonių su kuriais dalinausi savo patirtimi, bei patirtais sunkumais. Kaip susipažinome su Karolina? Labai netikėtai per Instagram, kai abi gyvenome skirtinguose Jungtinės karalystėse miestuose, bei ruošėmės tuo pačiu metu bikini fitness varžyboms. Dalyvavome skirtinguose konkursuose, bet laiko skirtumas tebuvo savaitė-dvi. Kadangi  Karoliną sekiau  Instagrame man buvo puiki proga stebėti, semtis papildomų žinių, bei palyginti kaip … Skaityti toliau: Laiškas: Norėjau vyrui leisti gyventi laimingą gyvenimą be manęs…

Laiškas: O norėjau ruoštis varžyboms…

Viskas prasidėjo persikėlus gyventi į kitą miestą. Pradėjau sportuoti sporto salėje, nors visada buvau smulkutė ir lankiau įvairias sporto šakas. Galėjau valgyti viską (nuo karštų sumuštinių naktį su daug daug sūrio, užsikandus Nutela), bet svoris laikydavosi 49-50kg (ūgis 172cm), sulaukusi pasiūlymo ruoštis varžyboms nusprendžiau pabandyti, nors žinojau, kad bus sunku, nes beproto mėgstu viską, kas skanu. Kai pradėjau maitintis ,,SVEIKAI” valgymai buvo 5-6 kartus per … Skaityti toliau: Laiškas: O norėjau ruoštis varžyboms…

Laiškas: Madingas lieknėjimas

Anksčiau (kai buvau 13-14 metų) valgiau viską, kiek noriu ir ko tik noriu, mat nuo mažens buvau liekna dėl svorio problemų niekada neturėjau. Pradėjus bręsti pradėjo apvalėti formos ir tada, žinoma, priaugau šiek tiek svorio. Aišku, kaip ir daugumai merginų atsirado poreikis laikytis dietų, o tiksliau ,,kuo mažiau valgai – tuo geriau.’’ Per keletą metų išsivystė nenormalūs valgymo įpročiai. Būdama netgi jau pakankamai suaugus (17-18 … Skaityti toliau: Laiškas: Madingas lieknėjimas

Laiškas: Vis bandau įtikinti save, kad aš normali

Mano istorija ta pati. Visada kartojasi tas pats, užburtas ratas… Kiek bebandyčiau įtikinti save, kad aš normali ir tuoj vėl valgysiu normaliai, po kelių dienų apsivalgau… Man yra 19 metų. Visa tai man prasidėjo jau nuo 14 metų, kai pradėjau sportuoti ir norėjau numesti svorio (kurio taip niekada ir nenumečiau), visada turiu tą patį tikslą, bet jau daug metų kartojasi ta pati istorija. Būna gerų … Skaityti toliau: Laiškas: Vis bandau įtikinti save, kad aš normali

Laiškas: Maistas pūna skrandyje, o aš toliau valgau

Buvau kaulėtas vaikas, o tada kaulėta paauglė. Valgiau kas ir kiek man patinka, persivalgyt netraukė ir skaniausių patiekalų, nes nepatogu persivalgius, kam jaustis nepatogiai kai gali jaustis patogiai. Matyt kažkas pasikeitė organizme ir, su ta pačia dieta, suėjus 18 metų, pradėjau augintis riebią mėsą ant savo kaulų, ty būnant 175 cm nuo 53 iki 63 kg. Mitybos per daug nekeičiau, pradėjau aktyviai lankytis sporto klube, … Skaityti toliau: Laiškas: Maistas pūna skrandyje, o aš toliau valgau

Laiškas: Džiaugiausi sulieknėjus, bet to kaina buvo didesnė

Viskas prasidėjo 2015 m., kai problemos šeimoje ir darbe man kėlė didžiulį stresą ir nepastebimai pradėjau mažinti suvalgomo maisto kiekį (stresas mano apetitą veikė nenoru pažiūrėti į maistą). Tada aš net nepastebėjau kaip ėmė tirpti kilogramai ir kaip tame nevalgyme užsisukau iki to, kad per dieną suvalgydavau vieną plėšomo sūrio lazdelę ir keletą puodelių kavos arba viena jogurto 125 ml indelį, daugiau negalėdavau valgyti, buvo … Skaityti toliau: Laiškas: Džiaugiausi sulieknėjus, bet to kaina buvo didesnė