Kartą parduotuvėje besidėdama į krepšelį avokadą, iš draugės išgirdau: „avokadai labai tukina“. Žinoma, neišsigandau, nes žinau, ką ir kodėl valgau, tačiau nepuoliau ir prieštarauti, nes iš dalies ji sakė tiesą. Išgirdę žodį „riebalai“ sunerimti gali dauguma, tačiau panikuoti ir išbraukti šios medžiagos iš pirkinių sąrašo nereikia – reikia tik šiek tiek daugiau apie tai pasidomėti ir mokėti saikingai juos valgyti.

Kuo mums naudingi riebalai?

Riebalai yra energijos šaltinis – kai organizmui jos neužtenka iš angliavandenių, energijos gauname iš riebalų. Jų sąnaudas kūnas dažniausiai naudoja kai mūsų aktyvumas būna mažesnis – mes sėdime, vaikštome, gulime, miegame. Riebalai padeda pasisavinti vitaminus A, D, E ir K. Žmogaus organizme jie naudingi kaip apsaugos priemonė, apsauganti organus nuo sumušimų ir pavojaus atliekant staigius judesius. Ši maisto medžiaga taip pat padeda kūnui palaikyti normalią temperatūrą.  Jie reikalingi lytinių hormonų gamybai ir yra svarbi ląstelių sudedamoji dalis ir padeda stiprinti mūsų imunitetą.

Blogieji ir gerieji riebalai (sotieji ir nesotieji)

Riebalus galima skirstyti į bloguosius ir geruosius.

Blogieji riebalai: sotieji ir trans riebalai. Sočiųjų riebalų daugiausia gauname ir gyvūninės kilmės maisto (mėsos, pieno ir jo produktų, kiaušinių). Kambario temperatūroje jie yra kietos konsistencijos. Nors šių riebalų visiškai atsisakyti nereikia, tačiau vartoti reiktų saikingai, nes per didelis kiekis didina cholesterolio kiekį bei didėja riziką susirgti širdies ligomis ir diabetu.

Trans riebalų vengti reiktų labiausiai, nes tai nenatūralus riebalas, į kurio sudėtį įdėta vandenilio, tam kad produkto vartojimo laikas būtų ilgesnis. Šių riebalų gausu perdirbtuose maisto produktuose, kepiniuose, pardavimui paruoštame keptame maiste. Trans riebalai žmogaus organizmui yra nereikalingas, o žalą daro didesnę nei sotieji.

Gerieji riebalai: mononesotieji ir polinesotieji. Jie randami augaliniuose produktuose ir žuvyje. Kambario temperatūroje yra skystos konsistencijos. Mononesotieji riebalai mažina cholesteroli, stabdo aterosklerozės vystymąsi, lėtina senėjimo procesus, padeda sureguliuoti insulino ir cukraus kiekį kraujyje. Jų randama  avokaduose, riešutuose, sėklose, alyvuogių, rapsų, migdolų, saulėgrąžų aliejuje.

Polinesotieji riebalai yra patys naudingiausi. Jie mažina cholesterolio kiekį kraujyje ir širdies ligų bei trombozių riziką, yra naudingi sąnariams. Jų gauname su riebia žuvimi (lašiša, skumbre, silke, stinta, sardinėmis, upėtakiais),žuvų taukais, taip pat jų yra ir įvairiuose aliejuose: linų sėmenų, kukurūzų, sojų, rapsų, saulėgrąžų.

Net ir laikantis mitybos dietos ar norint sudeginti daugiau kūno riebalų, reikia nepamiršti į savo dienos meniu įtraukti riebesnių produktų. Geriau pažinus riebalus ir mokant juos normuoti savo patiekaluose, mes džiaugsimės ne tik gera savijauta, bet ir besinormalizuojančiu svoriu. Nepamirškime, kad mes ir mūsų organizmas yra vienas ir tas pats, todėl mylėkime ir nealinkime savęs.

​ Patarimas: Norintiems atsikratyti viršsvorio užkandžiauti patartina ne vaisiais (angliavandeniais), o riešutais, pupelėmis ir pan (riebalais).

Autorė: Justina Mačionytė